kleketukas

kleketùkas sm. (2) 1. kas barška, tarška: Kleketai kleketai ėmė kleketuoti ratai kleketukai Rod. 2. Pbs, Brt žr. 1 kleketas 1: Slapikei karvei pririškit po kaklu kleketuką, tai nepasislėps Vlk. ^ Šneka, barška kap kleketùkas Gs. 3. Bgt, Gs žr. 1 kleketas 3: Varpeliai užgavės, skambins bažnyčioj kleketuku Knv. 4. scom. Dsm žr. 1 kleketas 4: Nustok, tu kleketùk! Alk. Jonas tikras kleketùkas Lp. Tai kleketùkas: pasako žodį, ir juokias Vrn.